Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 41   Grupė: Bendra  

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 45   Grupė: Bendra  

Pamiršai...

Pamiršai tu mane, pamiršai,
Mano vardas išbluko, išblėso.
Juk prabėgo dienų nemažai...
Bet nepyk, jei sapne prisiliesiu

Lyg drugelis lengvu sparneliu
Prie žibinto giliausiąją naktį.
Nors alsavimu savo giliu
Prisiglaudęs bijosiu sudegti.

Tu nustebsi: dar šitaip anksti,
Kas gi žadina, kas tave kelia?
Bėgs per stiklą žingsneliai greiti,
Tai tik mažo drugelio vėlelė.

Gal tada prisiminsi mane
Ir nuslys ašarėlė per veidą.
Praeitis tarsi juostoj kine,
Ten ir meilė išėjusi braido.
/Spyruokle/

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 45   Grupė: Bendra  

   
                                        Taip noris į kažin ką atsiremti,
                                         Taip reikia tvirto, draugiško peties...
                                         Ir gan dažnai tu pakeiksnoji lemtį
                                         Dėl praeities, o gal dėl ateities.

                                         Ir vis atrodo, kad per maža davė
                                             Likimas, neteisingas ir žiaurus...
                                                 Kad laimė vis pro šalį ir pro šalį,
                                                      Aplenkdama keliavo pas kitus.

                                         Ir rodos, kad neverta net tikėti,
                                         Jog vieną kartą ji suras tave.
                                         Bet patikėk - išauš diena saulėta,
                                         Ir ji ateis - dosni, graži, tikra.

                                        Jos verta laukt. Ir jai dvasia subręsti,
                                             Jos neišgąsdint, jai paruošt namus,
                                                  Ištverti liūdesius, skausmus iškęsti -
                                                       Ateis, kai širdyje jai vietos bus.
                                                                   /Moraliste/

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 24   Grupė: Bendra  

Naktis,danguje sviecia zvaigzdes,
Atrodo praejo gal simtas dienu,
Mano meile,prasau neiseiki,
Be taves as gyvent negaliu...
Jau diena sviecia saule
Ir glosto mano plaukus,
Kuriuos kazkada glostei tu
Mano meile,prasau pasakyki
Kam pasiglemzei mano jausmus?
Osia medziai,ar jie mane girdi?
Mano asaros skrenda su veju kartu,
Mano meile,ar tu dar sugrysi?
Nes pamirst taves as vistiek negaliu...
Bega dienos,ruduo,krenta lapai
Mano viltys,lukesciai skesta kartu
Mano meile,sakau buk laimingas,
Nes nelemta mums buti kartu...
Vel pavasaris,vel skleidziasi medziai
Meiles jausmas uzlieja sirdutes visu
Mano meile,tave as mylesiu
Kur bebutum,su kuo-man dabar nesvarbu...
Vel naktis,danguje sviecia zvaigzdes
Nakti sia as ir vel uzmigt negaliu
Mano meile,zinau tu negrysi,
Bet ,deja ,as taves jau pamirst negaliu...
/nezinomas/

Viena karta Mokytojas paklause savo mokiniu:
-Kodel ,kai zmones pykstasi,jie saukia vienas ant kito?
-Todel,kad praranda savitvarda,atsake vienas is mokiniu.
-Bet kodel saukti,jei jie randasi salia vienas kito?-paklause Mokytojas.-Ar negalima kalbetis tyliai?Kam saukti,jei tu esi supykes?
Mokiniai siule savo variantus,bet Mokytojo tokie atsakymai nepatenkino.Galu gale jis paaiskino:
-Kada zmones nepatenkinti vienas kitu ir pykstasi,ju sirdys tolsta viena nuo kitos.Delto,kad sumazinti ta atstuma ir isgirsti vienas kita,jiems tenka saukti.Kuo daugiau jie pyksta,tuo labiau jie saukia.
-O kas ivyksta ,kada zmones isimyli?Jie nesaukia,o kalba tyliai.Todel,kad ju sirdys randasi arti ir atstumas visai mazas.O kai isimyli dar labiau,kas ivyksta?-tesia Mokytojas,-Jie nekalba,o tik tyliai kuzda ir darosi dar artimesni savo jausmams.Galu gale jiems ir kuzdesiai nebereikalingi.Jie tik ziuri vienas i kita ir viska supranta be zodziu.Taip buna tada,kai salia vienas kito dvi mylincios sirdys.
Todel ,kada gincyjates,neleiskite jusu sirdims tolti vienai nuo kitos,netarkite tokiu zodziu,kurie jus dar labiau atitolina vienas nuo kito.Nes gali ateiti tokia diena,kai tas atstumas tarp sirdziu pasidarys toks didelis,kad jos neras kelio atgal.
TODEL KLAUSYKIME IR SUPRASKIME VIENAS KITA....
...NETOLKIME VIENAS NUO KITO...
...PAMESTI LENGVIAU,NEI ATRASTI...

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 25   Grupė: Bendra  

Kaip gera, kad aš tave išvydau,
Tavo siela reiškias per eiles...
Taip ilgai mus skyre miglos šydas
Ir trukde dovanoti tau geles...
Meiles šiluma užlieja,
Tik skubek, plačiau atverk duris...
Tegu musu sielos susilieja,
Kad virpetu džiugesiu širdis...
Kaip parodyt tau jausmus savuosius ?
Šito troškau aš juk visada...
Tavo veidas nakti man sapnuosis
Ir nušvies ji rytmečio aušra...
Po ilgu meteliu ir klajoniu,
Aš jaučiausi tarsi naktyje,
Sugalvoti spejau daug svajoniu,
Juk žinai- jos mano širdyje...
Bet tikiu, jau brekšta rytas,
Nusileis migla ant pievu ir žoliu,
Mano mintys bus tau išsakytos
Ir suprasi kaip tave myliu...
Sako: meilei net nereikia žodžiu...
Bet visviena tau rašau eiles,
Prirašyti daug galiu "paklodžiu",
Bet geriau juk dovanot geles...?
Kai ateina ikvepimo metas,
Saves klausiu ka tada daryt ?
Nenustoja suktis laiko ratas
Ir vis noriu tau eiles rašyt...
Kai ateis meiles lašelis,
Nusileides iš tyro dangaus,
Mus lydes laimes paukštelis-
Su kiekvienu jis kasdien draugaus...
Naktyje kaip šviesusis takelis,
Jis per miglą staiga prasibraus,
Tegul šviečia ir šildo širdele,
Spindulelis džiaugsmo brangaus...
/Arturas G./

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 27   Grupė: Bendra  

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 26   Grupė: Bendra  

Pasiilgau tavo kerincio zvilgsnio,
Medaus saldumo tavo buciniu.
Pasiilgau tavo ranku svelnumo,
O labiausiai melsvu akiu.
Taves as ieskau tarp rozes ziedo,
Tarp kaktuso spygliu smailiu.
Taciau randu tik maza foto,
Kai pasiilgstu tavo buciniu.
Taves ieskoti sivakar neprotinga,
Nors mano sirdziai taves taip stinga.
Noreciau jaust salduma tavo lupu,
Tarsi nektara misko geliu.
/V.B./

Tegul meile Tau parodo tikra saule ,

Tikra pieva ir tikrus paukščius .

Tegul ji nuspalvina pasauli

Ir parodo kelia i džiaugsmus...

Tegul meile niekad neisduoda,

Neiskaudina , nenuvilia Tavęs ...

Tegul ima,bet tiek pat ir duoda ,

Kad pajustumei salia saves ...

Tegul meile visada paguodzia,

Nuramina, suteikia sparnus...

Tegul myli...

Tegul visad rodo ,koks pasaulis

Mylint nuostabus....
/nezinomas/

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 33   Grupė: Bendra  

Aš buvau šalia

Aš buvau šalia kai tau manęs jau nereikėjo
Aš buvau šalia kai tu verkei
Aš buvau net tada kai tu kitus mylėjai
Aš buvau su tavimi, nors tu manęs ir nematei...
Aš norėjau tau padėt ištverti skausmą
Nors kentėjau pats dėl to labai
Aš norėjau kad abu patirtume tą jausmą
Bet tada tu to nesupratai...
Aš buvau su tavimi kai saulė švietė
Virto pumpurai žiedais
Aš buvau ir kaip vaikas tikėjau
Kad ir tu su manim tada buvai...
Aš buvau su tavimi kai lietūs lijo
Krito lapai geltoni... žali
Aš mylėjau tave ir tikėjau
Kad gyvensiu dar tavo širdy...
Aš buvau su tavimi kai žemė pasidengė baltu sniegu
Ir jaučiau kaip slysta ji po mano kojom
Supratau kad nebūsiu jau tavo draugu
Kad ir kaip bebūtų man dėl to skaudu...
/Ernestas/

Pabūki su manim tyloj minutę
Prigluski tyliai prie manęs
Nors ne geriau paklauski
Kada gi aš priglusiu prie tavęs..

Tu šiandien vėl jauties pavargus
Ir nori jausti šilumą kitų
Ir niekada turbūt nepagalvojai
Kad aš taip pat pavargęs po darbų..

Dar nieko niekada taip nemylėjau
Ir nebuvau toks geras koks dabar esu
O tu man karts nuo karto pakartoji
Jog dar galėčiau būti geresniu..

/Ernestas/

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 33   Grupė: Bendra  

                                          
                      
                                         Padalinsiu aš laimę perpus,
                                          Vieną dalį tik tau atiduosiu.
                                          Kelsim taurę už mūs likimus
                                          Ir už laimę aukščiausiam dėkosiu.
                                          Aš tave tartum perlą turiu -
                                          Savo laimę, niekuo nematuotą.
                                          Tau dainuoju, šnibždu ir kuriu
                                          Apie meilę, tik tau atiduotą...
                                          Dėl Tavęs galiu viską pakeist -
                                           Savo būdą, charakterį paiką,
                                           Neišdrįsiu nei kaltint, nei teist
                                           Mūsų bendro gyvenimo laimei,
                                           Jei žvaigždelė nukris iš dangaus,
                                           Tau vienam ją žadu dovanoti,
                                           Nes mielesnio, brangesnio žmogaus
                                           Net sapne nebandžiau susapnuoti...
                                           /Irma/

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 25   Grupė: Bendra  

Fermerio sodyboje buvo keletas šuniukų, kuriuos jis norėjo parduoti. Surašęs skelbimą, kad parduodami 4 šuniukai, ėmėsi kalti jį prie sodybos tvoros. Bekaldamas paskutinę vinį fermeris pajuto kažin ką nedrąsiai timptelint jo kelnių klešnę. Nukreipė žvilgsnį žemyn - tiesiai jam į akis žvelgė berniukas.

"Pone," - pasakė jis. "Aš noriu pirkti vieną iš jūsų šuniukų".

"Na," - atitarė fermeris, šluostydamas varvantį prakaitą, - "Šie šuniukai gerų tėvų ir nemažai kainuoja"...

Akimirkai berniukas nuleido galvą... Tuomet kažin ką sumanęs kyštelėjo ranką gilyn į kišenę ir ištraukęs pilną saują smulkių monetų ištiesė fermeriui:

"Turiu trisdešimt devynis centus. Ar tiek užteks, kad galėčiau pažiūrėti šuniukus".

"Žinoma, " - linktelėjo fermeris ir švilptelėjo. "Šen, Doli!" - pašaukė jis.

Iš būdos linksmai išsiropštė Doli ir sekama keturių pūkuotų kamuoliukų nurisnojo link šeimininko. Mažylis prisispaudė veideliu prie tvoros. Akutės žibėjo džiaugsmu.

Šuniukams sugužėjus artyn, berniukas pastebėjo kažką brazdant būdoje. Lėtai išlindo dar vienas pūkų kamuoliukas. Tik šis buvo pastebimai mažesnis. Išvirtęs iš būdos keistai keberiodamasis šunytis iš visų jėgų stengėsi pasivyti savo gentainius...

"Aš noriu šito," - užtikrintai šunyčio pusėn nukreipė pirštuką berniukas.

Fermeris pasilenkė prie berniuko - "Sūneli, tu juk nenori šito šunyčio. Jis niekada negalės su tavim bėgioti ir žaisti kaip šie kiti šuniukai".

Berniukas pasitraukė tolyn nuo tvoros ir pasilenkęs kilstelėjo plačią kelnių klešnę aukštyn.

Abipus kojytės styrojo plieniniai strypai, tvirtai prisriegti prie specialaus bato. Žvelgdamas fermeriui į akis berniukas paaiškino:

"Matote, pone, aš ir pats negaliu labai greitai bėgioti - o jam reikia, kad kas nors suprastų..."

Sudrėkusiomis akimis fermeris linktelėjo ir pakėlė nuo žemės mažiausią šunytį. Rūpestingai apglėbęs, perkėlė jį į berniuko glėbį.

"O kiek kainuos?" - susirūpino berniukas.

"Nieko," - ranka nubraukė išdavikę ašarą fermeris, - "Meilė nieko nekainuoja..."

Pasaulis pilnas žmonių, kuriems reikia, kad kas nors juos suprastų...

Nepamirškite priminti savo draugams, kaip jie jums rūpi.

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 29   Grupė: Bendra  

RUDENS JAUSMAI

Aš atnešiu Tau didžiulę puokštę klevo lapų-
Didžiulį glėbį auksu tviskančių laiškų...
Tiktai, mielas mano, paklausyki ką po kojomis jie sako,
Tik išgirsk........... jie sako ateinu....
Jie šlamės po kojomis taip tyliai,
Jie papasakos, kaip šiandien aš jaučiuos.
Tu pasiklausyk kaip tyliai krinta lapai,
Ir pajausi, kad aš mintimis glaudžiuos.
Jeigu Tu ranka paliesi mano laišką,
Jis Tau šypsena nušvis šilta,
Jeigu mintyse pašauksi tyliai,
Sieloje aš būsiu ne viena.
Jeigu Tu nueisi, brydėje palikęs laiškus,
Vėjas atkartos Tau jų žodžius.
Saulėje šypsosis klevo lapai,
Šokyje Tau dovanodami rudens jausmus...
/nezinomas/

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 32   Grupė: Bendra  

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 34   Grupė: Bendra